Gruodžio 21-ąją, žiemos saulėgrįžos dieną, Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos bendruomenė – mokiniai, mokytojai, tėvai – rinkosi į tradicinę  Kalėdų eglės įžiebimo ceremoniją. Šiemet įvyko  teminis integruoto edukacinio projekto „Žmogaus gimimas“ renginys, inicijuotas direktoriaus pavaduotojos ugdymui Irenos Pošiūnės. Šventės vedėjai Ignas Molčanovas  ir Enrika Sokolovaitė pateikė  nuotaikingą baltiškųjų ir krikščioniškųjų ritualų sampyną – magiškasis saulėgrįžos laukimo metas, kai pamažėle šviesa nugali tamsą, ir yra Advento laikas, pasibaigiantis tik baltų kraštuose tebešvenčiama tradicine švente – Kūčiomis.

Adventas (lot. adventus – atėjimas) krikščionims  – tai kūdikėlio Jėzaus gimimo laukimo laikas. Tai susikaupimo ir apmąstymų metas. Tikybos mokytoja metodininkė  Giedra Umbražiūnienė papasakojo iš Vokietijos atklydusią advento vainiko priešistorę. Advento vainiko tradicija išsirutuliojo iš altruistiškos Hamburgo evangelikų liuteronų bažnyčios pastoriaus Johanno Heinricho pastangos  rūpintis našlaičiais beglobiais vaikais. Būtent per Adventą jaunasis pastorius organizuodavo vakarojimus, kada susitikusieji melsdavosi, giedodavo giesmes.1838 m. sekmadieniniuose susitikimuose pradėta deginti žvakutes. Vienas pastoriaus draugas padarė medinį ratą, ant kurio  sudėtos žvakutės atrodė lyg didelis šviesos vainikas. O nuo 1851 m. pastoriaus globotiniai patys pradėjo puošti vainiką eglės šakomis – gyvybės simboliu. Gimnazijos  tradicija  tapęs gyvybės, sugrįžusios šviesos simbolio, Kalėdų eglės, įžiebimo ritualas atliekamas kasmet jau 18 metų.  Kalėdų eglę įžiebė gimnazijos direktorė Daiva – Veronika Gaidamavičienė, linkėdama besisukančiame Rėdos rate sulaukus saulėgrįžos apmąstyti santykį su savimi, aplinka, pasauliu. Švenčionėlių parapijos klebonas Raimundas Macidulskas pasidalino mintimis apie savo pajautas Advento laikotarpiu: adventinis susikaupimas  – tai gera proga  prisiminti ir pasveikinti tuos, kuriuos pasiekti gali sveikinimo atviruku, išreiškiančiu ryšį su žmogumi. Ko gero, dėsninga, jog po gerbiamo klebono įžvalgų renginio vedėjai Lukas ir Enrika atsigręžė į prie gaublio rymančius pasiuntinius. Ignas Ivanauskas, Jokūbas Kaniušas bei Robertas Šimanelis  papasakojo žmogaus gimties istoriją pagal  Juozo Marcinkevičiaus dramos – poemos „Saulė ir jos žemė“ prologą: žmogus – tai būtybė, apdovanota „ypatybėm,/ Kurios padėtų jam išlikti, išgyventi“. Labai svarbu, kad „šis žmogus /Labiau už viską“ mylėtų „Tą žemės lopinėlį, kuriame gyvens“. Kūrėjas laimins žmogaus pastangas gyventi santarvėje su savimi ir tėvyne. Žmogaus gimimo istoriją  parodė šokio mokytojos ekspertės Renatos Grigianecienės, muzikos mokytojos metodininkės Linos Rodevičienės bei etikos mokytojos ekspertės Vilhelminos Urbonienės parengto integruoto edukacinio  projekto „Žmogaus gimimas“ dalyviai. Gimnazijos bendruomenę sužavėjo  žmogaus gimimą bei dvasinį augimą improvizuojanti dainos – šokio kompozicija. Dainuota ir šokta „Ievaro tiltas“, „Du paukšteliai“, „Advento ratelis“. Šokis,  daina ir žodis sukūrė stebuklą. Į salę įžengia angelai, lydintys Advento vainiką. Pirmokės Ingrida Masoit, Merit Ada Gulbinovič bei  Raimonda Šeikytė  mokytojos Vilhelminos Urbonienės eilėraščio „Tėvo ranka“ žodžiais įvardija gimimo stebuklą:

Būties mes paslaptį atradę,
Palikim žemėj visą patirtį kaip radę –
Rėdos rate sutilpo Laikas.
Malda pagarbink  –
Gimė Vaikas.

                      Adventus – stebuklų, tikėjimo ir prisiminimų metas. Kalėdos – patyrimų laikas. Gimnazijos alumnės Dalia Smagurauskaitė ir Vilgailė Striužaitė papasakojo kalėdines patirtis svetimuose kraštuose. Dalia Smagurauskaitė ilgokai gyveno Italijoje, todėl pažino šios šalies kultūrą. Italams labai svarbus Kalėdų laukimas, o svarbiausias šventės akcentas – gausios vaišės ir valgymo ritualai. O Vilgailė Striužaitė gyvendama Indijoje ilgėjosi lietuviškų Kūčių ir Kalėdų tradicijų, mat indai kukliai švenčia šias krikščioniškas šventes. Nuotaikingai šventines patirtis Danijoje bei Anglijoje aptarė  Marius  ir Eglė Pošiūnai. Renginio vedėjai Ignas ir Enrika palinkėjo visiems sėkmės ir laimės.

Po to gimnazistai rinkosi į klasės vadovo pamoką, o mokytojai, kiti gimnazijos darbuotojai bei svečiai – į  kūrybines dirbtuves, kurias   moderavo mokytojos metodininkės: Vida Dindienė, Teresė Dudėnaitė bei Nijolė Gudelienė.

Kai Balta tampa įprastu rytu,
Kai širdyje tylu, nyku,
Praverkime duris Kalėdoms…   

(V. Urbonienė. „Tėvo ranka“)

Alė Krinickienė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė