Pakanta, empatija, atjauta, pagarba, pareiga, atsakomybė ar tai jau bendravimo ir bendradarbiavimo pamatas? Lapkričio 16-oji metuose tik vieną kartą, o likusias 363… pamirštame, kad po visomis šiomis vertybėmis slepiasi ŽMOGUS.

Lapkričio 14 dieną buvo minima pasaulinė vargšų diena. Visi kalba apie duonos riekę, apie drabužių ryšulėlį, pastogę ar maisto davinį, tačiau niekas nekalbame apie dvasinio alkio problemą. Pagarbus orumas, kuris dabar pasislėpė po viruso kauke, niekur nepradings. Smagu, kad gimnazistams tolerancija prasideda nuo namų slenksčio, kad supratingumas, priėmimas kito ir kitokio tampa norma, gera, kai atjauta ir empatija kito širdgėlai paliečia ir mūsų širdis, kad skauda visiems kartu.
Jau metai, kai po kauke sugulė pasaulio veidas, metai, kai negebame vieni kitų prakalbinti vardu, jau ilgą laiką nuotolinis ryšys apjungia dėstymą ir žinių priėmimą, išaiškinimą ir patikrą. Kodėl sklandu? Atsakymas slepiasi mūsų pačių esatyje: AŠ PATS ATSAKINGAS UŽ RYTOJŲ NE TIK BŪTI, GERBTI, PADĖTI, PADĖKOTI.
Tolerancijos tikslas – būti vieni kitiems užuovėjos sparnu. Juk gera ir skausmą, ir džiaugsmą ragauti kartu. Šių metų pasaulinės Tolerancijos dienos simbolis DĖLIONĖ… Vieni iš kaukių sudėjo vertybes, kiti iš žodžių, treti… iš gyvenimo.
Nuoširdus AČIŪ gimnazistams ir jų auklėtojoms už atsiųstus piešinius, o šeštokui Robertui Čebručenkai už Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos Tolerancijos dėlionę.

Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos
dorinio ugdymo mokytojos Tikybos mokytoja metodininkė
Giedra Umbražiūnienė
ir etikos mokytoja ekspertė
Vilhelmina Urbonienė