Kūrybiškumo ugdymas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose lavina kūrybinį potencialą (vaizduotę, dėmesį), reikalauja kūrybinio mąstymo gebėjimų. Kūrybiniais darbais paįvairinamos pamokos, integruojamos kitų dalykų žinios, ugdoma atsakomybė ir atsakingumas, skatinama motyvacija, siekiama, kad mokiniai, remdamiesi turimomis žiniomis ir naudodamiesi šaltiniais, išmoktų savarankiškai atlikti užduotis. Šie darbai padeda plėtoti protines mokinių galias ir gebėjimus, skatina domėjimąsi dėstomuoju dalyku, pratina teoriją sieti su praktika.

8a klasės mokiniai visą vasario mėnesį vykdė tiriamuosius kūrybinius darbus „Kalbos dalių reikšmė grožiniame tekste“. Darbus sudarė dvi dalys – tiriamoji ir kūrybinė. Pirmoje darbo dalyje mokiniai tyrinėjo grožinius tekstus sudarančias kalbos dalis / neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas, grupavo jas, skaičiavo, jų santykį pavaizdavo stulpeline / skrituline diagrama, svarstė, ką ir kurios  kalbos dalys atskleidžia eilėraštyje (sonete). Nagrinėjimui neatsitiktinai buvo pasirinkti Vytauto Mačernio „Žiemos sonetai“. Juk šiemet, birželio 5 d., sukanka 100 metų, kai gimė poetas. Pažymint poeto gimimo šimtmetį 2021-ieji paskelbti Vytauto Mačernio metais. Antroji darbo dalis buvo kūrybinė. Kūryba, kaip ir kiekviena kita prasminga veikla, reikalauja pačios didžiausios koncentracijos, susitelkimo bei dėmesio. Kūrybai reikia žinių ir gebėjimų. Mokiniai domėjosi haiku – vienu sėkmingiausių ir svarbiausių tradicinės japonų poezijos žanrų. Išstudijavę jo kūrimo taisykles, kūrė haiku.

Vasario pabaigoje vyko tiriamųjų kūrybinių darbų pristatymo pamokos, kurių metu mokiniai pademonstravo ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir IT dalyko žinias. Darbai buvo atliekami ir pristatomi naudojantis išmaniaisiais įrenginiais. Pristatydami darbus mokiniai pademonstravo raiškiojo skaitymo, viešojo kalbėjimo įgūdžius, pakartojo ir įtvirtino kalbos dalis / neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas, pristatė savo sukurtus haiku, pateikė išvadas.

Pristatę darbus mokiniai suprato, kad gimtosios kalbos grožis, galimybės įvairiapusiškai atskleisti pasaulio įvairovę, jo sudėtingumą geriausiai išryškėja grožinėje literatūroje. Grožiniame tekste svarbu viskas: ir fonetika (garsai), ir morfologija (kalbos dalys), ir sintaksė (sakiniai). O kiekvienas mokinio sukurtas haiku ne išmąstytas, o įkvėpimo padiktuotas. Tiriamieji kūrybiniai darbai tarsi savotiškos kūrybinės dirbtuvės, skaitinančios ieškoti, kurti, suprasti, veikti, mąstyti. Tai nelengva, tačiau džiaugsminga veikla. Nėra nekūrybiškų žmonių, o kūrybiškumas yra didžiulė vertybė.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė
Andžela Zenkevičienė

.