Džiūsta vėjuje ir saulėje visi keliai;
Ir širdis, į tolumas melsvas įsižiūrėjus,
Jais norėtų skrist tolyn, kaip skrenda vėjas“.
(V.Mačernis, „Pavasario sonetai“)

 Miela gimnazijos bendruomene,

kad ir kas pasaulyje benutiktų, pavasaris kasmet pažadina žmogų iš žiemos sąstingio ir kaip didžiausią dovaną įteikia Šv.Velykas. Šiemet jos kiek kitokios – be šv. Mišių bažnyčioje, be džiaugsmo susidaužiant margučiais, be įprasto klegesio namuose. Tik širdies neužrakinsi, ji nori skristi kartu su pavasario vėju. Ir tegu skrenda, ir tegu į kiekvieno širdį būna dvigubai atseikėta dvasios ramybės, jaukumo, kantrybės ir vilties, prasmės visuose darbuose.

 Su gražia prisikėlimo švente!

Direktorė Daiva Uzialienė