Dar nepagelto nė vienas klevas, o rugsėjis atėjo tiksliu savo laiku ir perėmė visas gamtos pareigas, pakviesdamas beveik visus į šventę ir pranešdamas, kad pirmoji diena yra skirta Mokslo ir žinių žingsniams. Visos miestų ir miestelių gatvės tapo uniformuotos, o kardeliai jaunų rankose liudijo, kad pagarbai mokyklai ir mokytojui bei gyvenimo užkariavimui – pasiruošta.

Švenčionėlių Mindaugo gimnazija Rugsėjo 1-ąją kruiziniu laivu išplaukė į 9 mėnesių pažintinę – dalykinę kelionę aplink pasaulį. Direktorei Daivai Veronikai Gaidamavičienei teko atsisakyti einamų pareigų ir per vieną valandą apsispręsti dėl laivo kapitonės pareigybių. Kaip drąsi ir moderni vadybininkė ji tuojau stojo prie kapitono vairo. Kajutes gavo 216 moksleivių, iš jų 60 pirmokų, pakeitusių 46 buvusius abiturientus, 35 mokytojai ir personalas. Didelis inkaras ir laivo šturvalas naujut naujutėliai švietė prieš palydėti susirinkusiųjų akis. Į išlydėtuves susirinko ne tik pirmokų tėveliai, bet ir garbūs rajono svečiai, pasiruošę ne tik palinkėti gero ir palankaus vėjo, bet ir pasveikinti ne tik gėlėmis, o ir premijomis tuos praėjusių mokslo metų gimnazistus, kurie pelnė pavyzdį, kaip garsinti ir mylėti gimnaziją, Lietuvą ir pagaliau save. Jų darbai rodo, kaip galima gyventi nebūtinai turtingai, bet turiningai. Premijų skaičius buvo toks derlingas, kad jokie lietūs nesutrukdė rajono verslininkams sukaupti kapitalą ir dalelę jo skirti gimnazijos jaunimui. Premijas įsteigė rajono tarybos narės J.Deveikienė, D.Žižienė, verslininkai R.Maliavka, UAB „Dauniškio prekyba“, įmonės „Girios“ vadovas M.Masevičius, mokytojas inkognito, pati Gimnazijos taryba. Tiek daug materialinio paskatinimo dar nebuvo. Malonu ir tai, kad dalis rėmėjų patys galėjo ir norėjo savo vokelius įteikti gimnazistams. Gavus vokelį juk taip smalsu čia pat
pažiūrėti…Tai ne tik parama, bet ir šiltas ryšys tarp miestelio bendruomenės. Nuoširdžiai dėkojame.

Du dailūs jungos – Auksė ir Maksimas – vos spėjo suktis prie mikrofono, junga Andrius su didžiule šluota šmirinėjo po denį ir rūpinosi, kad jis blizgėtų. Juk denis – svarbiausia laivo vieta. Sveikintojų būrelis taip pat nemažas. Kaip ir kasmet, taip ir šįmet, daug gražių žodžių ir palinkėjimų tvirtai laikytis ant denio, kitaip pamatyti ir aprėpti pasaulį išsakė Švenčionėlių progimnazijos direktorė R.Gasparevičienė, meno mokyklos direktorė R.Politienė, seniūno pavaduotoja A.Gudelienė, Švenčionių pasienio užkardos vadas majoras A.Andrulionis, o rajono mero padėjėja S.Kazlienė, šiltai minėdama šitą gimnaziją, savo puokštę kaip visada įteikė buvusiai auklėtojai, susirinkusius sveikino
rajono tarybos nariai J.Deveikienė, R.Klipčius, V.Rastenienė ir K.Trapikas. Visiems kalbėtojams buvo padėkota įteikiant laivo talismaną – menišką inkarą. O kai jungos pakvietė kapitonę Daivą Veroniką Gaidamavičienę pasiruošti įsakymui pakelti inkarą ir tarti žodį visiems, išėjo mūsų mylimas klebonas Raimundas Macidulskas palaiminti kelionės ir pasakė pačius gražiausius ir paprasčiausius šventėje žodžius, jog, pasirodo, gyvenime, ypač kasdienybėje, reikia labai paprastų dalykų – būti kultūringu žmogumi: šypsotis, nepamiršti pasveikinti motinos ir mokytojo, padėti vieni kitiems, mokėti atjausti, pasigaminti valgį… Iš tikrųjų – šventa kalba ir paprasta tiesa.

Šiandien mes jau išplaukę patikimu laivu – tai garbi mūsų Švenčionėlių Mindaugo gimnazija, jos kapitono komanda bei drąsūs, išradingi ir šaunūs keleiviai, bocmanai, jungos. Esame pasirengę visų pasaulio vėjų sukeltiems štormams ir netikėtų audrų susidūrimams. Mums brizo bei feno nė nereikia.