Lankytojai

Vertinimas

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka
(priimta)

I.  BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka skiriama apibrėžti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatas, principus, tikslus ir uždavinius ir grindžiamas bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį reglamentuojančiais dokumentais: Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, Bendraisiais ugdymo planais, Brandos egzaminų programomis „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK -256.
 
2. Vertinimo tvarkoje vartojamos šios sąvokos:
2.1.Vertinimo tipai:
2.1.1. Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.
2.1.2. Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda nustatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.
2.1.3. Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.
2.1.4. Norminis vertinimas – vertinimas, kuris taikomas per egzaminus ir sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus.
2.1.5. Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz., standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.
2.2. Vertinimo būdai:
2.2.1. Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamo formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.
2.2.2. Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).
2.2.3. Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, kai mokinys už per pamoką pasiektą pažangą arba namų darbus gauna susitartą balų skaičių.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Vertinimo tikslai:
3.1. Padėti mokiniui mokytis;
3.2. Pateikti informaciją apie mokinio pasiekimus ir pažangą;
3.3. Nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
4. Vertinimo uždaviniai:
4.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimus, formuoti mokymosi tikslus ir uždavinius;
4.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą;
4.3. Suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko mokymąsi, gerinti gimnazijos bendruomenės (mokinių, tėvų ir pedagogų) ryšius;
4.4. Gimnazijos galimybė įsivertinti savo ugdomojo proceso kokybę, koreguoti ugdymo turinį ir procesą pagal poreikius.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

5. Vertinimo nuostatos ir principai:
5.1. Vertinimas mokymuisi (vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių, psichologiniais ypatumais);
5.2. Vertinama remiantis šiuolaikine mokymosi samprata (įgūdžiai, pastangos, įvairūs gebėjimai);
5.3. Vertinama ne tik žinios, bet ir įvairios Išsilavinimo standartuose, Bendrosiose programose numatytos kompetencijos;
5.4. Vertinama individuali mokinio pažanga;
5.5. Vertinimas atviras ir skaidrus (su mokiniais aptariami vertinimo kriterijai):
5.5.1. Dalyko mokytojas bendrus vertinimo kriterijus, vertinimo tvarką mokiniams pateikia per pirmąsias rugsėjo mėnesio pamokas;
5.5.2. Vertinimo kriterijai skelbiami kabineto informaciniame stende/specialiame aplanke;
5.5.3. Kiekviename kontroliniame/atsiskaitomajame darbe mokiniams  yra ir darbe užrašyta galima balų suma ir realiai gauta balų suma;
5.5.4. Kiekvieno kontrolinio/atsiskaitomojo darbo vertinimo kriterijai yra žinomi, suprantami mokiniams, jų tėvams.
5.6. Vertinimas objektyvus ir efektyvus (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi standartais, bendrosiomis programomis, baigiamųjų klasių egzaminų, pasiekimų patikrinimų vertinimo normomis);
5.7. Vertinimas informatyvus (vertinimo informacija aiški, savalaikė, nurodomos spragos bei būdai kaip jas ištaisyti).
6. Mokinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimas yra neatsiejama ugdymo proceso dalis, užtikrinanti sklandų mokymą ir mokymąsi.

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS, VALIDUMAS

7. Kiekvieno dalyko mokytojas, remdamasis gimnazijos patvirtinta mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka, teminiuose ar detaliuosiuose planuose numato vertinimo formas ir būdus.
7.1. Dalyko vertinimo metodika aptariama, suderinama dalykų metodinėse grupėse;
7.2. Vertinimo kriterijai konkretizuojami detaliuosiuose ar dienos planuose;
7.3. Detaliuosiuose ar dienos planuose pagal adaptuotas programas besimokantiems mokiniams numatomas individualus vertinimas;
7.4. Paliekama galimybė vertinimo užduočių ir atsiskaitymo laiko koregavimui detaliuosiuose planuose.
8. Planuodami integruotas pamokas, projektus, dalykų mokytojai numato bendrus vertinimo kriterijus.
9. Pirmosios dvi rugsėjo savaitės skiriamos visų mokinių adaptacijai, tai yra mokiniai nevertinami neigiamais pažymiais, taikomas diagnostinis, formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas.
10. Dėl mokinių pasiekimų meninės raiškos, ekonomikos, dailės, muzikos, kūno kultūros, šokio, technologijų, pilietinio ugdymo, dorinio ugdymo, žmogaus saugos, pasirenkamųjų dalykų, modulių vertinimo sprendimą kiekvienais mokslo metais priima mokytojų taryba.
11. Baigus dalyko programos temą (arba jos dalį), skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rašomas kontrolinis/atsiskaitomasis darbas:
11.1. Kontroliniu darbu laikomas ne trumpesnis kaip 30 min. savarankiškas darbas, nesinaudojant pagalbinėmis priemonėmis;
11.2. Kontrolinių/atsiskaitomųjų darbų atlikimo laiką derina su mokiniais ir dirbančiais toje klasėje mokytojais;
11.3. Kontrolinio/atsiskaitomojo darbo data pranešama prieš savaitę;
11.4. Rekomenduojama užduotis pateikti taip, kad jose būtų nurodytas kiekvienos užduoties ar klausimo galimas taškų (balų) skaičius ir realiai gautas, pagal kurį rašomas galutinis įvertinimas.
11.5. Mokiniams per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis/atsiskaitomasis darbas;
11.6. Ištaisyti kontroliniai darbai grąžinama pateikiant įvertinimą per 1 savaitę nuo parašymo dienos;
11.7. Kontrolinių/atsiskaitomųjų darbų įvertinimai įrašomi atsiskaitymo iš temos dieną;
11.8. Mokiniai, praleidę kontrolinį darbą dėl pateisinamos priežasties, privalo atsiskaityti susitarę su mokytoju, bet ne vėliau kaip per savaitę nuo susitarimo datos;
11.9. Mokiniams, praleidusiems kontrolinį darbą be pateisinamos priežasties, mokytojas turi teisę skirti kontrolinį darbą mokinio atvykimo į mokyklą pirmą pamoką;
 11.10. Kontrolinių darbų sąsiuviniai, (aplankai, lapeliai ir kt.) yra laikomi mokinio asmenine nuosavybe ir privalo būti grąžinti mokiniui;
11.11. Galutinis įvertinimas (komentaras, recenzija ir pan.) turi būti suprantamas mokiniui ir jo tėvams.
11.12. Dvi dienas prieš atostogas ir trys po jų kontroliniai/atsiskaitomieji darbai nerašomi.
12. Visų 1-4 gimnazijos klasių mokinių pasiekimai iš privalomųjų ir pasiekiamųjų dalykų vertinami:
12.1 pagal 10-balę vertinimo sistemą:
10 – puikiai, kai užduotis ar atsakinėjimas atliktas be klaidų;
9 – labai gerai, yra neesminis netikslumas ar suklydimų;
8 – gerai, kai užduotis visiškai atlikta, tačiau yra keletas suklydimų ar klaidų;
7 – pakankamai gerai, kai atliktoje užduotyje yra keletas netikslumų ar klaidų;
6 – patenkinamai, kai padarytos klaidos ar suklydimai leidžia suprasti užduoties rezultatą;
5 – pakankamai patenkinamai, kai mokinys teisingai atliko pusę gautos užduoties;
4 – silpnai, kai mokinys pusėje atliktos užduoties padarė neesminių klaidų, dėl kurių galima įžvelgti mokinio bandymus;
3 – blogai, kai negalima užduoties atlikime surasti bent vieno teisingo atsakymo ar teisingos minties;
2 – labai blogai, kai negalime suprasti, ką mokinys bandė užduotyje padaryti;
1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties, kai mokinys atsisakė atsakinėti ar nebandė atlikti užduoties neturėdamas pateisinančios priežasties;
12.2.  fiksuojami mokinių pasiekimų   knygelėse, klasės dienynuose;
13. Mokytojų ir gimnazijos tarybų nutarimu mokykla gali pasirinkti kitas vertinimo sistemas (100 balų, raidinę, procentinę), nustatydami konvertavimo į dešimtbalę sistemą tvarką ir laikydamasi mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos reikalavimų. Sprendimas aprobuojamas mokytojų tarybos posėdyje.

V. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

14. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių, kurios skiriasi pagal paskirtį ir tikslus: 
14.1. Vertinimo ugdymo procese (mokant ir mokantis); 
14.2. Vertinimo baigus kurso, modulio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą. 
15. Vertinimą ugdymo procese sudaro formuojamasis, diagnostinis, kaupiamasis, apibendrinamasis vertinimai – vienas kitą sąlygojantys vertinimo tipai: 
15.1. Formuojamasis vertinimas: 
15.1.1. Padeda mokytojui ir mokiniui numatyti ugdymo(si) kryptį bei veiksmus, patvirtinti daromą pažangą. Šio proceso metu mokytojas stebi mokinių mokymąsi, komentuoja, aptaria, skatina pačius mokinius vertinti savo mokymosi eigą; 
15.1.2. Neformalizuojamas ir gali būti nefiksuojamas. Jo paskirtis nustatyti, ar jau pasiekti mokymosi tikslai ir uždaviniai, padrąsinti, paskatinti mokinius, išsakyti konstruktyvias pastabas; 
15.1.3. Mokytojui ir mokiniui suteikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą, t.y. parodo, kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta, kokių yra galimybių siekti daugiau, ar liko mokymosi spragų, kur reikia daugiau pastangų. Ši informacija mokiniui pateikiama laiku ir tinkamai.
15.1.4. Mokytojui jis padeda parinkti mokymo strategijas; 
15.1.5. Sukuria prielaidas mokiniams pasitikėti mokytoju, geranoriškai bendradarbiauti įveikiant mokymosi sunkumus. Mokytojas aiškina, pataria, pozityviai komentuoja mokinio veiklą; 
15.1.6. Nesiejamas su pažymiu, jo tikslas yra ne kontroliuoti, o padėti mokytis. Mokinio veikla vertinama žodžiu ar raštu (komentaras, recenzija, patarimai ir pan.) tada, kai norima padėti, padrąsinti, nukreipti tam tikrai veiklai
15.2. Diagnostinis vertinimas:
15.2.1. Skirtas išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, kam ir kokia pagalba reikalinga, kokie tolesni mokymosi žingsniai. Diagnostinis vertinimas dažniausiai taikomas prieš pradedant naują mokymosi etapą (temą, kurso dalį ar kt.);
15.2.2. Remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų ir kontrolinių užduočių rezultatais. Jis padeda nustatyti mokymosi stipriąsias puses bei spragas, atliekamas sistemingai, mokiniai ir jų tėvai gauna kokybišką grįžtamąją informaciją;
15.2.3. Taikomas aptinkant individualius mokinio mokymosi poreikius, pritaikant programą, metodus;
15.2.4. Diagnostinio vertinimo informacija naudojama apdairiai, kad netaptų mokinių atrankos pagrindu;
15.2.5. Mokytojas, atsižvelgęs į vertinimo tikslą, parenka tinkamus diagnostinio vertinimo būdus, užduoties apimtį, laiką, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą;
15.2.6. Po diagnostinio vertinimo, esant reikalui, peržiūrimi teminiai planai. Jei teminiai planai keičiami daugiau kaip 20 procentų, jie turi būti aprobuojami metodinėje grupėje iš naujo.
15.3. Kaupiamojo vertinimo:
15.3.1. Tikslas – skatinti mokymosi motyvaciją;
15.3.2. Kaupiamasis vertinimas taikomas namų darbų kokybei ir darbo per pamokas įvertinimui. Gali būti taikomas labai dažnai ir numatomas teminiame ar detaliajame plane.
15.4. Apibendrinamojo vertinimo:
15.4.1. Tikslas – susumuoti mokymosi rezultatus;
 15.4.2. Apibendrinamasis vertinimas (tipas, būdai, apytikrė data) turi būti mokiniams žinomas iš anksto;
15.4.4. Organizuoti apibendrinamąjį patikrinimą siūloma (mokytojo nuožiūra), baigiantis mokslo metams.
16. Vertinimas turi būti sistemingas, tolygus:per pusmetį parašytų pažymių skaičius neturi būti mažesnis nei tam dalykui skirtų savaitinių valandų skaičius ir dar du pažymiai.
17. Pusmečio/metinis rezultatas išvedamas:
17.1.  Iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal aritmetinį vidurkį. 
17.2. Jei mokinys I pusmetyje neatestuojamas, jis pagal sudarytą individualų spragų likvidavimo planą, dirbdamas savarankiškai ir tik konsultuojamas mokytojo įveikia atsilikimą.
18. Rekomenduojama dalyvavimą olimpiadose, konkursuose, varžybose vertinti:
18.1 užėmus I vietą gimnazijoje, I-III vietą rajone, dalyvavimą respublikos renginiuose vertinti 10 balų.

VI. INFORMAVIMAS

19. Mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria bendrąją mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, dalyko vertinimo metodiką.
20. Kiekvienos pamokos pradžioje mokiniams nurodomi konkretūs mokymosi uždaviniai, užduotys, galimybės gauti papildomus balus ir pan.
21. Atsakinėjant žodžiu, įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios pamokos metu.
22. Atsakinėjant raštu – pagal tikrinamojo darbo specifiką.
23. Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką; užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų, koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnumą.
24.  Gimnazijoje reguliariai organizuojami mokinių pasiekimų aptarimus su tėvais (du kartus per metus), teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams.
26. Siekiant padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, kiekvienos temos ar pamokų ciklo pabaigoje mokyti mokinius įsivertinti, kelti sau mokymosi tikslus.

Namų darbai, jų skyrimo principai

Gimnazijoje namų darbai skiriami tikslingai ir planingai. Jie orientuoti į žinių ir praktinių įgūdžių gilinimą. Namų darbų skyrimą mokytojai derina tarpusavyje, nes siekiama neviršyti 2,5 valandos per dieną. Tuos mokinius, kuriems atlikti namų darbus vieniems yra sunku, mokytojai konsultuoja po pamokų. Dalis tėvų rūpinasi vaikų mokymusi, domisi namų darbų krūviu, sudaro sąlygas juos atlikti.

Pamokų laikas

1. 08:00 - 08:45
2. 08:55 - 09:40
3. 09:50 - 10:35
4. 10:55 - 11:40
5. 11:50 - 12:35
6. 13:00 - 13:45
7. 13:55 - 14:40
8. 14:50 - 15:35

Suaugusiųjų ir jaunimo ugdymo skyriuje:

1. 08:00 - 08:45
2. 08:55 - 09:40
3. 09:50 - 10:35
4. 10:50 - 11:35
5. 12:05 - 12:50
6. 13:00 - 13:45
7. 13:55 - 14:40
8. 14:50 - 15:35

Kalendorius
2017 m. liepos mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Bir    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31  
Archyvas
Kategorijos