Kasmet „Matuokis profesiją“ renginiai, vykstantys įvairiose aukštosiose mokyklose, kolegijose, profesinio rengimo centruose ar gimnazijose sukviečia gausų būrį moksleivių iš visos Lietuvos. Panašius renginius organizuoja ir Švenčionėlių Mindaugo gimnazija.

Šiandien jau nepakanka pasiskaityti specialybių aprašus. Jaunimas nori  gyvo pokalbio su vienos ar kitos profesijos atstovu ar su patirtį turinčiais specialistais. Visos įkvepiančios istorijos skirtos tam, jog jauni žmonės galėtų domėtis jiems patinkančia sritimi, sužinoti, kokių būdo savybių reikia vienam ar kitam darbui, kokius iššūkius tenka nugalėti ir kaip atrodo įvairių profesijų atstovų darbo diena.

Būrys gimnazistų praėjusią savaitę lankėsi ūkininko Petro Pošiūno ūkyje. O šios savaitės pradžioje dalyvavo susitikime su pasieniečiais.

Pošiūnų ūkis įsikūręs Modžiūnų kaime Švenčionių r. Jie vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo ūkininkauti, o šiandiena valdo daugiau kaip 3000 ha ekologinės augalininkystės ūkį.

 Jaunimą labiausiai domino  žemės plotai, galinga technika. Petro Pošiūno sūnaus Dariaus pasakojimas apie ūkininkavimo pradžią ir galimybes dabar vertė ne tik suklusti, bet neretai ir nuoširdžiai stebėtis. Mokinius domino prikuliamų javų kiekis, grūdų džiovinimo talpos, pelnas ir įsipareigojimai finansų institucijoms, rizika, darbo sąlygos bei poilsis žiemą. Klausė mokiniai ir apie tai, kokio išsilavinimo reikia ūkininkaujant, kokius mokslus krimto pats Darius, ar priimtų juos ūkininkas vasarą padirbėti. Vaikinai su malonumu lipo į traktoriaus kabiną ir pripažino, jog visai kitaip įsivaizdavo ūkį ir ūkininko darbą. Parodė mums Darius ir akmens skaldyklą ir naujai įrengtus didžiulius grūdų saugojimo bokštus. Iš širdies padėkojome jam už tai, kad priėmė, kad pavedžiojo po ūkį, kad tiek daug papasakojo, o labiausiai už tai, kad paskatino drąsiai rinktis ūkininko kelią.

​