Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos mokiniai gegužės 5 d. dalyvavo „Ateities  inžinerijos“ VI-ojo sezono projektų pristatymo pavasario sesijoje. Pristatytų projektinių darbų tematikos: „Dizaino technologijos ir inovacijos“,  „Ateities miestas: aplinkos apsauga“, „Žalioji energetika“, „Android programėlių kūrimas“, „Skaitmeninė gamyba“, „Dirbtinio intelekto taikymas“, „Roboto prototipo kūrimas“ ir „Biomedicinos inžinerija“. Šias platformas gimnazijoje kuruoja: Alina Bura, Gita Uzialienė, Jolanta Klipčiuvienė ir Ina Stvolienė.  Renginys vyko  VILNIUS TECH Centriniuose (Saulėtekio al. 11) ir Senamiesčio (Trakų  g. 1) rūmuose. AI VI-ojo sezono pavasario sesijos metu 20-yje tematikų buvo pristatyta 230 projektinių darbų visos Lietuvos moksleivių. Renginį vykdė ir juo vadovavo visa VILNIUS TECH universiteto dėstytojų komanda su jos koordinatoriumi dr. Henriku Mykolaičiu.

„Dizaino technologijų ir inovacijų“ tematiką atstovavo  Daumantas Gudavičius ir Olivija Suboč.  Bendras pristatytų darbų skaičius šioje platformoje siekė 39. Daumanto Gudavičiaus, IVA kl. mokinio,  darbas „Žmogus – šviestuvas“ sužavėjo savo gaminio dizainu  ir puikiu pristatymu. Dėl puikios idėjos realizavimo šis projektinis darbas kurtu su kitais šešiais darbais buvo pripažintas geriausiu ir pelnė prizą. Daumantas AI veiklose dalyvauja ne pirmus metus ir nuolat džiugina savo rezultatais.  

Olivija Suboč, 7 A kl. mokinė,  šioje tematikoje pristatė savo gaminį „Šviestuvą – vorą“. Olivija ieškojo idėjos,  projektavo gaminį ir stengėsi prikelti gyvenimui antrinias žaliavas. Architektūros fakulteto doc. dr. Linas Krūgelis pakvietė ją kitais metais sudalyvauti su nauju projektu.

„Android programėlių kūrimo“ tematiką atstovavo Simonas Bučelis, IVB kl. mokinys, kuris pristatė savo projektą – žaidimą „Fishy Hop“. Šis mobilusis žaidimas – tai klasikinis vengimo ir išgyvenimo žaidimas, kuriame žaidėjas valdo veikėją, kuris turi išvengti iš dangaus krentančių objektų. Jis panašus į „Flappy Bird“ žaidimo mechaniką. Žaidimo tikslas – išgyventi kuo ilgiau, negaunant smūgių į objektus. Valdymas yra paprastas, žaidėjas gali judinti veikėją į šonus – bakstelėdamas ekraną. Žaidimo sudėtingumas didėja žaidėjui progresuojant, nes vis daugiau objektų krenta didesniu greičiu. Žaidimas suteikia smagią ir sudėtingą patirtį žaidėjams, mėgstantiems refleksais paremtus žaidimus.

„Žaliosios  energetikos“ tematiką atstovavo Donatas Prunskus, IIA kl. mokinys. Jo projektinio darbo tema „Saulės modulis-Saulės energijos kaupimas“. Donatas  tyrinėjo savo sukurtą saulės baterijos prototipą, dėka kurio nustatė, kad saulės modulis šviesą tiesiogiai paverčia elektros energija. Tokį modulį sudaro keli fotovoltiniai elementai. Fotovoltinį elementą sudaro du specialūs puslaidininkiniai silicio kristalai. Fotovoltinio elemento galuose susidaro elektrinė įtampa ir uždara elektros grandine pradeda tekėti elektros srovė. Šių modulių galios koeficientas 15 %. Vienas elementas generuoja 2,5 V įtampą, o kadangi tokių elementų turime 2 vnt., maksimaliai gaunama įtampa 5 V. Įvairiais metų laikais rodmenys skirtingi, viskas priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir paros laiko. 

Tematiką ,,Ateities miestas: aplinkos apsauga“ atstovavo šie mokiniai: Bernardas Burba IB kl., Dominykas Charačidis IB kl., Ugnė Uzialaitė 5b kl., Joris Kunigėnas 6A kl., Rokas Kazlauskas 6A kl., Agata Kazimieranec 8A kl., Diana Volosenkova 8A kl., Beata Kurilaitė IIA kl., Fausta Rusteikaitė IIA kl. Šioje platformoje buvo pristatyti vertinimui 32 Lietuvos mokinių darbai.

IB klasės mokiniai Bernardas Burba ir Dominykas Charačidis pristatė savo projektinį darbą „Vandens kokybės tyrimas Švenčionių rajone“. Mokiniai tyrė vandens mėginius iš įvairių vandens šaltinių,  nustatinėjo vandens pH, amonį, vandens kietumą, nitratus, fosfatus. Jie priėjo išvados, kad ne tik geriamasis mūsų miestelio vanduo, bet ir vanduo Žeimenos upėje yra švarūs.

5b klasės mokinė Ugnė Uzialaitė pristatė savo projektinį darbą: „Mechaninės energijos vertimas į elektros energiją“. Ji pagamino produktą naudojant 3D spausdintuvą. Buvo sukurtas mechanizmas,  kurio dėka mechaninė energija paverčiama į elektros energiją. Ugnei Uzialaitei, kaip ir visiems AI VI-ojo sezono dalyviams, skirtas diplomas.

6A klasės mokiniai Joris Kunigėnas ir Rokas Kazlauskas pristatė savo projektinį darbą „Radiacijos poveikis Švenčionėlių miestelyje“. Jie nustatė radiacijos dozę  įvairiose Švenčionėlių miestelio vietovėse. Tirdami suprato, kad kiekvieną dieną gauname tam tikrą radiacijos dozę, kuri neviršija  leistinos normos.

8A klasės mokinės Agata Kazimieranec ir Diana Volosenkova pristatė savo projektinį darbą  „Nitratų koncentracija vaisiuose ir daržovėse“. Jos nustatė, kad įvairiose daržovėse, pvz., salotose, špinatuose, kopūstuose, burokėliuose bei ridikėliuose gali būti gana didelis nitratų kiekis. Nitratų kiekį tose pačiose daržovėse gali lemti metų laikas, šviesos kiekis, temperatūra, auginimo ir sandėliavimo sąlygos. Kuo šaltesnis sezonas, mažiau saulės spindulių ir trumpesnė diena – tuo augalai sukaupia daugiau azoto (nitratų). Be to, nitratų kaupimas daržovėse nepriklauso ir nuo naudojamų trąšų kiekio, jų sudėties bei kitų faktorių. Atlikus tyrimą ir išanalizavus gautus rezultatus paaiškėjo, kad didžiausia nitratų koncentracija yra burokėliuose (1400mg/kg) ir kopūstuose (900 mg/kg). Europos Sąjungoje yra nustatytos didžiausios leistinos nitratų koncentracijos normos. Pvz., šviežiuose špinatuose jų turi būti iki 3500 mg NO3/k.

IIA klasės mokinės Beata Kurilaitė ir Fausta Rusteikaitė pristatė savo projektinį darbą „Biologinis suirimas“. Jos ištirė, kad po savaitės suiro citrina, po trijų savaičių – bananas, o po keturių savaičių – apelsinas. Bioplastiko maišeliai suiro po 6 mėnesių. Mergaitės pastebėjo, kad biologinis medžiagų suirimas labai priklauso nuo dirvožemio sudėties, nuo drėgmės kiekio ir nuo temperatūros. Stiklas, metalas ir plastmasė liko nepakitę – tai biologiškai neirios atliekos. Stiklo butelis gali suirti per 500 metų. Metalo atliekos aplinkoje suyra per 90-500 metų. Gamtoje plastikas yra apie 450 –1000 metų, pvz., butelis nuo geriamo vandens suyra per 450 metų, tačiau plastikiniui maišeliui gali prireikti ir 1000 metų. 

IB klasės mokiniai Jogaila Rukšėnas ir Jonas Razmys atstovavo „Skaitmeninės gamybos“ tematiką ir pristatė savo projektinį darbą „Laisvalaikio šachmatai“. Mokiniai pagamino šachmatus ir šachmatų lentą laisvalaikiui, panaudojant 3D technologiją. Laisvalaikio šachmatų kūrimas prasidėjo nuo idėjos ir jos realizavimo skaitmeninėje kompiuterinėje erdvėje. Tada kompiuterio ir programos „TinkerCAD“ pagalba buvo sumodeliuoti šachmatų modeliai ir pagaminti naudojant 3D spausdintuvą. Naudojant programą „TinkerCAD“ nereikia braižyti brėžinio, norimi objektai yra sukuriami iš jau parengtų 3D figūrų. Išanalizavus 3D spausdintuvo savybes, buvo nuspręsta modeliuoti šachmatų lentą dėlionės pavidalu, todėl atsirado galimybė atspausdinti dėlionės dalis dviem spalvom. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo šachmatų pritaikymas pradinių klasių mokinių smulkiajai motorikai bei atminčiai lavinti, o tai pat darbui su spec. poreikių mokiniais.

5B klasės mokinė Toma Trapikaitė atstovavo „Dirbtinio intelekto taikymo“ tematiką ir pristatė savo projektinį darbą „Piešimas 3D erdvėje, naudojant dirbtinį intelektą, sukuriant papildytą realybę“. Darbas buvo atliktas naudojant programinę įrangą „PictoBlox“. Toma sukurė programos kodą, kurio dėka iškėlus pirštą, atsiranda pieštukas, kuriuo pradedame piešti piešinį. Jos sukurta programa veikia kaip android programėlė ir skirta android išmaniems įrenginiams. Už savo projektinį darbą Toma pelnė paskatinamąjį prizą.

Gausiausias mokinių būrys atstovavo „Roboto prototipo kūrimo“ tematiką. Majus Lašinskas, 8A klasės mokinys, pristatė savo projektinį darbą „Kliūtis apvažiuojantis robotas“. Majus surinko robotą -automobilį, gebanti atpažinti kliūtį 10 cm atstumu ir ją apvažiuoti. Jis sugebėjo tinkamai sujungti grandines pagal principinę schemą ir į micro valdiklį Arduino Uno įkelti programos kodą.

Dominykas Krivonos, Gabriel Šuntil ir Maksym Radionov, IIIB klasės mokiniai, pristatė savo projektinį darbą „Balansuojantis robotas“. Berniukai sukonstravo robotą, gebanti važiuoti ant dviejų ratų ir išlaikyti pusiausvyrą. Robotui įmontavo akselerometrą ir giroskopą, kuris reaguoja į objekto orientacijos pakeitimus.

Robertas Čebručenka, 8B kl., pristatė savo projektinį darbą „Robotas, važiuojantis pagal juodąją liniją“. Iš turimų komponentų Robertas surinko automobilį ir prijungė spalvos atpažinimo jutiklius. Jis sugebėjo tinkamai sujungti grandines pagal principinę schemą ir į mikrovaldiklį Arduino Uno įkelti programos kodą.

Kajus Urbelis ir Nojus Saulevičius, 8A klasės mokiniai, pristatė savo projektinį darbą „Širdies ritmo stebėjimo prietaisas“. Iš turimų komponentų jie surinkto prietaisą, kuriuo pagalba galima matuoti pulsą ir išsiaiškino, kaip veikia pulso jutiklis. Berniukai tinkamai sujungė grandines pagal principinę schemą, naudojant programavimo aplinką Arduino, suvedė programos kodą ir gavo testavimo rezultatus, o programos Tinkercad pagalba sukurė 3D modelį prietaiso apipavidalinimui.

Visi AI VI-ojo sezono pavasario sesijos dalyviai ir kuratoriai apdovanoti diplomais.