Šiuolaikinė pamoka turi būti patraukli savo turiniu, metodų įvairove, mokytojo asmenybe ir kompetencijomis. Mokiniai labai greitai pajunta, ar pamokoje jiems įdomu, nuo to priklauso jų įsitraukimas į darbą ir rezultatai.

Mokinius dažniausiai motyvuoja pažymys. Dalis mokinių stropiai mokosi, nes nori kuo aukštesnio vidurkio arba vietos reitinguose. O ką daryti mokytojui, kurio dalykas pažymiu nevertinamas? Įskaita vertinamas mokinys galvoja, kad tai nerimta pamoka, kurioje galima nieko neveikti. Kad vis dėlto taip nevyktų, tokio dalyko mokytojas stengiasi būti itin išradingas. Bandau tokia būti tikybos pamokose, nors pasiseka toli gražu ne visada. Tačiau pajutusi, kad vaikams įdomu, kad jiems atsiveria naujos pažinimo erdvės, į kurias jie entuziastingai panyra, įgyju motyvacijos dirbti ir pajuntu savo veiklos prasmę. Neseniai 6 ab klasėje vedžiau atvirą pamoką, kurią stebėjo ir vertino pavaduotoja ugdymui Nijolė Kapačinskienė bei kolegės Vilhelmina Urbonienė, Angelė Maliavkienė, Stanislava Černiauskienė. Neslėpsiu, kad pamokai ruošiausi daugiau nei visada, kruopščiai parinkau medžiagą, daugiau laiko skyriau veiklų apmąstymui, nes pamoka vyko nuotoliniu būdu. Pamokos tema – „Kokios yra didžiosios pasaulio religijos?“ Atrodytų, viskas aišku ir lengva, bet atsiranda pavojus pasiklysti informacijos gausoje ir neatskleisti mokiniams esmės. Vaikų emocijos veiklų metu, kolegių vertinimai rodė, kad pamoka pavyko. Žinių įtvirtinimo testas naudojantis programėle Hellosmart.com ir apibendrinti rezultatai, siekiantys 70 proc., parodė, kad mokiniai ne tik klausėsi, kalbėjo, bet ir įsidėmėjo pagrindinę informaciją.

Galvoju, o kas gi buvo ta „razina“ šioje pamokoje? Gal tai bandymas atsakyti į klausimą, kodėl hinduistų dievo Agnio vardas skamba taip lietuviškai? O gal ieškojimas vienos iš didžiųjų religijų simbolio Lietuvos valstybės herbe ar bandymas priskirti keistos nematytos architektūros pastatą vienai iš didžiųjų religijų? Manau, kad būtent tokie bandymai ir yra reikalingi pamokoje, nes jie priverčia mokinius ne tik klausytis, bet ir mąstyti, o tada ir veikti. Būtent  tokia veikla moderniame ugdyme vadinanama savivaldžiu mokymusi.

Dorinio ugdymo (tikybos) mokytoja metodininkė Giedra Umbražiūnienė