Švenčionių r. Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos „Filosofija mokykloje“ NŠ būrelio nariai, vadovaujami etikos mokytojos ekspertės Vilhelminos Urbonienės,

2022/23 m.m. parengė bendrą filosofijos ir dailės projektą „Žodžio ir paveikslo sintezė“ su Ignalinos r. ŠSPC Dailės studijos, kuriai vadovauja dailės mokytoja ekspertė Nijolė Trinkūnienė, nariais.

Spalio 17 dieną įvyko pirmasis užsiėmimas Ignalinos dailės studijoje. Smagu, kad mokytojų idėjas palaiko talentingų mokinių būrys. Širdis džiaugėsi, akys vos gebėjo aprėpti paveikslų, karpinių, veltinių paveikslų, grafikos darbų gausą, kurioje buvo jaučiama profesionalo ranka. Mokiniai nebijo prakalbinti žodį spalvos žaisme. Popietės naratyvą papildė mokytojos Nijolės prisilietimas per draugystės sampratą, atskleistą nuo Antikos laikų iki nūdienos, kad Dievas yra mūsų esaties dvasinis sargas ir motyvuotojas, padrąsintojas ir įkvėpėjas, prie jos talentingų mokinių pasiekimų. Mokytoja Lietuvos tautodailės parodoje „Aukso vainikas“ margučių marginimo konkurse jau ne pirmą kartą užimanti prizines vietas, pasidžiaugė ir mokinių pasiekimais Lietuvos mokinių liaudies dailės parodoje „Sidabro vainikas“ prizininkėmis Egle Cicėnaite ir Arūne Žilėnaite, kurių veltiniai darbai tobulai atlikti ne tik menine, bet ir kruopštumo prasme.

Puikūs karpiniai atskleidė Gintautės Šriūbėnaitės ir Rusnės Petrulėnaitės rankų ir vaizduotės dermę – paveikslai, gimstą žirklių dėka, unikalūs. Į mokytojos Vilės klausimą: ką iškerpa ir išmeta lauk, sukurdamos tuščiavidurius paveikslus, merginos atsakė, kad neįkainojamą vertybę – laiką.

Nei „Filosofija mokykloje“ būrelio nariai, nei dailės studijos mokiniai neskaičiuoja laiko, kai kuria savo minties kelią rytojui.

Mokytoja Vilė priminė mokiniams Diurerio paveikslo „Besimeldžiančios rankos“ ir Leonardo da Vinči „Paskutinės vakarienės“ pozuotojų istorijas, kad nuo šlovės iki nuosmukio tik vienas žingsnis. Niekas neapsaugotas nuo ligų ir lengvabūdiškumo, vardu egoizmas.

Žaidimas „Atverk vartus“, parodė Redos Baronėnaitės loginį mąstymą, kuriuo pasinaudojo, pritaikydama ryšio formulę: prisiliesk prie kiekvienos rankos arba pagal šv. Raštą; „Pabelsk ir bus atidaryta“. Reda nuo penktos klasės dalyvauja Švenčionių r. moksleivių konferencijose, skaito pranešimus ir dabar Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijoje, kartu dar su keliomis savo bendraklasėmis, vykdo lyderių projektą, veda klasės valandėles jaunesnių klasių moksleiviams apie laiko planavimą, tikslų pasirinkimą.

Vakarė Kajėnaitė, daugkartinė Lietuvos moksleivių dailės parodų nugalėtoja, kartu su idėjos autore švenčionėliške Laura Barkonyte, nutapyti Karalių Mindaugą, kaip draugystės ir vienybės jungties simbolį, per nepilną akademinę valandą sukūrė šedevrą – Karalius Mindaugas žvelgė mąsliu žvilgsniu į studijos narius.

Susitikimą pagyvino abiturientė Ieva Baroniūnaitė, atlikdama savos kūrybos dainą ir pristatydama portretų parodą. Tai moksleivė, kuri kiekvieną darbą atlieka sava širdimi.

Tohomas Vosen, gimęs Vokietijoje, besimokęs Ispanijoje, Gruzijoje, sugrįžo į Švenčionėlius, nes, pasak mokinio, čia geriausi mokytojai. Tai žmonės, kurie negaili savo laiko, kad tik čia mokinys jaučiasi reikalingu, išsakė ir savo filosofinį požiūrį į žodžio ir paveikslo dermę.

Tylos minute buvo pagerbti įvykiai Ukrainos žemėje, nes į renginį atvyko seserys Liudmyla ir Hanna Horbenko iš Ukrainos, kurios Švenčionėliuose mokosi nuo ankstyvo pavasario.

Mokiniams mokytoja Nijolė pasiūlė nutapyti DRAUGYSTĘ. Ukrainiečių paveikslą užpildė Juodoji jūra, švyturys ir būrys delfinų, trokštančių ramaus gyvenimo, dvi komandos sukūrė simbolines širdį ir saulę iš nuspalvintų rankų. Kai viena kitai dažė rankas, mergaitės jautėsi tokiomis artimomis, tarsi visada buvę klasiokės. Kiek nedaug tereikia, kad pajaustum tarprajoninę vienybę. Karaliaus Mindaugo portretas įpareigojo tęsti projektą. Pavasarį įvyks kitas užsiėmimas jau Švenčionėliuose. Dar liko neatsakyta į daug klausimų, kuriuos pateikė Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos prezidentė Rugilė Chaleckaitė:

Kas yra paveikslas žodžio kelyje? Kuo jis praturtina žmogaus pasąmonę, kelyje į save?

Ar paauga žmogus keliaudamas estetinio grožio keliu? Kodėl be duonos žmogui reikalingas gražus žodis?

Projektas įgaus pagreitį, nes į klausimą, pateiktą Sauliaus Gečio, vertėjavusio ukrainietėms: Kodėl, auksu sužibęs ruduo, pasislepia po balta žiemos skraiste, laukiančia pavasario pirmojo kačiuko pumpuro, pasipuošiančio vyšnių žydėjimo švente sielai, kad gyvenimas maudytųsi vasaros liepų medaus žavesy, bitelių dūzgesy, kad vėl suskambėtų skambutis. Kam? Ar kodėl? Mokiniai atsakė, užpildydami krištolinį ąsotį savais palinkėjimais.

Gražu ir gera, kad prie vaišių stalo pasiliko ne tik pasivaišinti maistu, bet ir žodžių vaišėmis.

Pasaka apie užburtą princesę, kuri ankstyvą rytą pavirsta rožės žiedu, buvo įminta: kas neištveria pačios tamsiausios valandos, tas rytą pradeda be rasos…

Linkiu kiekvienam atrasti savąjį dvasingumo žiedą, kuriame gyventų darna. Gražų jaunimą augina Lietuva. Turėsime į ką atsiremti. Sėkmės, Jaunime. Kurkite Gėrį, Grožį, eikite į Gyvenimą su meile Išminčiai.

Vilhelmina Urbonienė
Švenčionėlių Karaliaus Mindaugo gimnazijos mokytoja ekspertė